Jonas, kuris kalba daiktais
Dizaineris Jonas Eliasonas iš tikrųjų ketino tapti aktoriumi. Toks buvo „šeimos verslas“. Jis ketino prie jo prisijungti, todėl ėjo į mokyklą su teatro pakraipa ir lankė parengiamuosius kursus. Vis dėlto dabar jis gyvena ne teatro, o daiktų pasaulyje.
Gerai sekėsi prancūzų kalba
Jonas pasakoja, kad jam visada sekėsi piešti, būtent todėl praktiką jis atliko reklamos agentūroje. Be to, neblogai išmanė prancūzų kalbą – su šeima keliskart atostogavo Prancūzijoje, taip pat važiavo į šią šalį gilinti kalbos žinias. Todėl kai Prancūzijos ir Švedijos agentūra, kurioje jis dirbo, nusprendė Švedijoje pardavinėti prancūziškas prekes, nesunku atspėti, kodėl būtent Jonas buvo paskirtas keliauti į biurą Tulūzoje kurti pakuočių dizaino. Lagamine jis vežėsi „Mac“ kompiuterį, vieną ankstyvųjų modelių. Prancūzijoje biure niekas nieko panašaus neturėjo. Jaunajam švedų dizaineriui darbas puikiai pavyko. Bet geri dalykai, deja, ne amžini. Jonas buvo pašauktas Švedijoje atlikti karo tarnybą, Prancūzijos ekonomika smuko. Ko gi dabar jam imtis?
Peilio sviestui tepti vaidmuo
„Sugalvoti padėjo vienas prisiminimas iš vaikystės.“ Skamba kaip ašaras provokuojanti Holivudo filmo ištrauka, bet Jonas pasakoja su tvirtu įsitikinimu. Kai buvo mažas, jis turėjo turtingą giminaitį, kuris gyveno gražiuose apartamentuose ir rengdavo ištaigingus vakarėlius. Šiuose renginiuose Jono dėmesį nuolat patraukdavo nedidelis daiktas. Vaikas galėdavo ištisas valandas sėdėti ir žiūrėti į žuvies formos peilį sviestui tepti. Po kiek laiko šis peilis perėjo jo nuosavybėn. Tuo metu, kai iškilo klausimų dėl ateities, visiškai atsitiktinai po ranka Jonui vėl pasitaikė tas sviesto peilis. Daiktas iš vaikystės priminė tai, ką Jonas širdyje nešiojosi jau daugelį metų: „Norėjau kurti gražius daiktus.“
Garbė dirbti su prekės ženklu, turinčiu tokią ilgą ir turtingą istoriją. Inkaro simbolis mane lydi nuo vaikystės – „Gustavsberg“ man visada bus vonios kambario pradžių pradžia.
Daiktų suvokimas
Jonas suprato, kad jo pašaukimas – pasistengti, kad daiktai „prabiltų“. Jis tyrinėjo dailės istoriją, studijavo Beckmanų dizaino koledže. Pakeitęs darbo pobūdį Jonas ėmė visu etatu dirbti interjero architektu ir produkcijos dizaineriu.
Jo nuolatiniai klientai – stambios įmonės, pavyzdžiui, „Ikea“, „Sagaform“. Jonas nemažai dirbo su stiklu ir keramika. Be to, padėjo įrengti daugybę restoranų. Tai visai ne sutapimas. „Maistas ir bendras valgymas – vieni svarbiausių mano įkvėpimo šaltinių. Tradicija vaišinti svečius maistu ir gėrimais giliai įsišaknijusi visuose pasaulio kraštuose. Taip išgirsti įvairių pasakojimų apie gyvenimą ir keliones, jais keitiesi su aplinkiniais.“ Šiuo metu Jonas daugiausia dirba su tarptautiniais klientais.
„Tas Iš televizijos“
Karjeros viduryje Jonas atsidūrė televizijoje. Keletą metų jis dirbo tokiose dizaino ir namų perdarymo laidose kaip „Room Service“, „Från koja till slott“, „Välkommen hem“ ir „Hjälp vi ska flytta ihop“. Apskritai Joną pasikvietė maždaug 50 laidų. Vis dėlto jis nemano, kad tai buvo gerai jo prekės ženklui. „Žmonės galiausiai mato tik „tą iš televizijos“, – sako Jonas ir paaiškina, kad visai ne tai yra svarbu. Juk jo didžiausias troškimas – kurti daiktus, kurie pasakotų istorijas. Būtent tą jis ir daro bendradarbiaudamas su „Gustavsberg“. „Garbė dirbti su prekės ženklu, turinčiu tokią ilgą ir turtingą istoriją. Inkaro simbolis mane lydi nuo vaikystės – „Gustavsberg“ man visada bus vonios kambario pradžių pradžia.“
Nuo stigo prie estetikos
Paprašyti sukurti visiškai naują vonios kambarių asortimentą Jonas su kolega Jonathanu Maltzu nutarė grįžti prie vienos didžiausių asmenybių Švedijos klasikinio dizaino istorijoje – Stigo Lindbergo. „Manau, jis sėmėsi įkvėpimo iš Viduržemio jūros regiono formų. Tas formas supaprastino ir pritaikė švediškam stiliui. Jo keramikos darbai man kartais primena Pikaso kūrinius, kvepia santūriu ekspresionizmu.“ Laikydamasis Stigo Lindbergo krypties Jonas sušvelnino aštrius kampus ir sukūrė patrauklias akiai formas, kartu pašalindamas nereikalingus paviršius, ant kurių tik kaupiasi dulkės. Darbus jis detalizavo iki paskutinio milimetro. Jono su kolegomis sukurti produktai ne tik atrodo, bet ir yra lengvesni. „Svoris – viena iš funkcijų. Tai irgi dizainas.“
Vanduo ir matematika
Jonas ne tik tyrinėjo Stigo Lindbergo darbus, bet ir atidžiai stebėjo vandens judėjimą. Kartu su kolegomis jis gilinosi į šios srities matematiką ir stengėsi rasti būdą atvaizduoti natūralų vandens tekėjimą porceliano formoje. Štai kaip Jonas apibūdina kriauklę: „Iš tikrųjų tai švelnios bangos matematika. Porceliano forma – srovė, kaip ir vandens.“ Organiškos porcelianinių vonios kambario elementų formos nukreipia vandenį ten, kur reikia. Panašus dizainas atkartotas kuriant ir kriauklę, ir klozetą – kaip pats kūrėjas sako, juos susiejo brolio ir sesers ryšiais. Grožis, tekantis vanduo, brolio ir sesers ryšys – štai ką Jonas stengiasi papasakoti šiais estetiniais sprendimais.
Jono įkvėpimo šaltiniai:
- Žmonės ir jų elgesio pokyčiai.
- Gamtos matematika ir sprendimai, gamtos nuotaika.
- Laikmečio tyrinėjimas, naujų poreikių identifikavimas ir sprendimų siūlymas.